Lietuvos: BUCEPHALANDRA - Magiškas augalai iš Borneo

Šis straipsnis apie vienus įspūdingiausių augalų akvariumuose – bucefalandras.

Straipsnis parengtas pagal vieną iš Lenkijos žurnalas ir išversti į anglų kalbą. Taip pat norėčiau padėkoti Tautvilas Laureckis pagalbos verčiant straipsnį į anglų kalbą.

Aš čia aprašyta mano kelerių metų patirtį maždaug Bucephalandras rūšių, jų augimą ir sąlygas. Aš taip pat grindžia tuo rastos informacijos interneto svetainėse ir kituose forumuose. Jei kuri nors iš jų yra negerai, ar laikoma neišsamia, prašome rašyti ir komentuoti mano straipsnį arba susisiekti su manimi vasteqplants@gmail.com 

Nuotraukos šaltinis: http://portfotolio.net/62693539@N07

Vaizdžiai, bucefalandros yra panašios į anubių ir kriptokorinų rūšis. Kada jos buvo tik ką atsiradusios hobyje, jas lygino su kriptokorinų rūšimis dėl jų siaurų ir alyvuogių spalvos lapų. Kaip bebūtų, jų susiraizgę rizoidai ir čiumpamosios šaknys pagal charakteristikas labiau palyginamos anubiams. Bucefalandros tai nuostabūs ir dar labai reti augalai, kurie laikomi akvariumistų visame pasaulyje dėl jų didingos išvaizdos.

APLINKA

Bucephalandros - tai pelkiniai augalai iš Aracea šeimos, puikiai prisitaikiusios gyvuoti greitos tėkmės upėse. Stebina tai, kad jos laikomos naujomis augalų rūšimis akvariumų hobyje, tačiau mokslui jos žinomos jau nuo 1858 metų. Šeimos vardas Bucephalandra reiškia senovės graikų Aleksandro juodą žirgą vardu Bucefalas (Bucephalus lot.). Visos bucefalandros yra endeminės rūšys, randamos tik tam tikrose nedidelėse izoliuotose vietose, paprastai salose. Šie augalai randami didžiausioje Malajų salyno saloje, Borneo. Iki šios dienos randamos ir naujos bucefalandrų rūšys, kurios dar nėra aprašytos mokslinėje botanikoje. 

Bucefalandros auga upėse ir upeliuose, rečiau upių pakrantėse. Borneo saloje vyrauja tropinis klimatas, tai reiškia, kad visus metus vyrauja ne mažesnė nei +20°C temperatūra. Nepaisant esamo klimato, kai kuriose Borneo vietose yra ryškus dvejų metų laikų klimatas, besiskiriantis iškrintančių lietaus kritulių kiekiu. Lietinguoju sezonu, kada upėse pakyla vanduo, bucefalandros kurios paprastai auga ore būna kelis mėnesius apsemtos. Tai nesustabdo jų augimo ir jos lengvai prisitaiko augti po vandeniu. Pagrindiniai skirtumai tarp vandeninės ir orinės formos yra tik tokie, kai jos auga po vandeniu jos turi kiek plonesnę lapo struktūrą ir intensyvesnes spalvas. 

AUGIMO SĄLYGOS

Akvariumuose bucefalandros gali būti auginamos ant medienos, medžio šaknų, kokosų, bet po kelių metų asmeninės patirties ir pastebėjų galiu sakyti, kad šių augalų šaknų sistema geriau formuojasi ant kietų paviršių, pavyzdžiui ant įvairių akmenų. Bucefalandrų šaknys turi sąvybę stipriai priaugti prie kieto paviršiaus, net jei jie ir lygūs. Kartais net būtina pasinaudoti peiliu, norint pašalinti augalą nuo priaugusio paviršiaus, nes kitaip nuimti nėra galimybės. 

Yra įrodymų, kad streso metu susijusiu su aplinkos pasikeitimais (pavyzdžiui vandens parametrų ar apšvietimo), bucefalandros gali numesti dalį lapų. Panašiai nutinka ir kriptokorinų rūšims (apibūdinama kaip ,,Kriptokorinių liga”). Mano akvariumuose, paprastai tik labai staigūs tręšimo pasikeitimo ar dumblių proveržiai atsakingi dėl lapų netekčių. Kaip bebūtų, šis procesas yra lėtas ir tik labai retose situacijose augalas gali mesti visus lapus, o daugeliu atvejų akvariumo šeimininkas gali pataisyti situaciją iki kol augalas nenumetė visų lapų. Net ir be lapų, jei šaknys ir rizoidai yra sveiki, augalas yra gyvas ir po kurio laiko gali atsigauti. Iš savos patirties pastebėjau, kad sumažinus apšvietimo intensyvumą ir padidinus ištirpusio deguonies kiekius vandenyje augalai greičiau atsigauna greičiau. 

Net ir su minimaliais šviesos kiekiais bucefalandros gali augti ir auginti naujus lapus, tačiau augalų spalvos nebus tokios ,,užkabinančios akį”. 

Užtikrinant gerą augalų spalvingumą, reikalingas stipresnis apšvietimas (0.5W litrui ar daugiau), taip pat labai naudingas ir vandens tręšimas. Net mažiausi kiekiai papildomai tiekiamo dujinio CO2 ir trąšų gali suteikti patrauklias spalvas. Savo akvariumuose, trąšas dozuoju ,,Estimative Index“ tręšimo metodu, kuris leidžia turėti pakankamus trąšų kiekius vandenyje. Pastebėjau, kas pastovus pilnavertis tręšimas pagerina augalų spalvas. Taip pat parduodamas augalus pastebėjau, kad pas tuos akvariumistus kurie bucefalandras augina ,,low-tech“ akvariumuose (su silpnu apšvietimu ir be papildomo dujinio CO2 tiekimo), jos nėra tokios spalvingos, nes tokio tipo akvariume nėra daug apšvietimo ir trąšų, reikalingų optimaliam augalų augimui. 

Bucephalandra ‘Brownie Brown’ spalvos pasikeitimai.

Žali lapai yra labiausiai paplitę augant orinėmis sąlygomis (ant žemės). Žali lapeliai prie stiebo apačios vis dar tie, kurie užaugo, kai augalas augo virš vandens, o nauji tamsesni lapeliai arčiau viršūnės yra jau užaugę po vandeniu:

Bėgant laikui, lapeliai vis tamsėja:

Ilgainiaui jie sušvinta tamsiai mėlyna spalva:

Nuotrauka apačioje parodo Bucephalandra ‘Saiyan-1 Black’ lapelių spalvas, augant vandenyje:

Bucefalandros taip pat gali augti ir poludariumuose, tačiau lapų spalvos linkusios būti mažiau ryškios, o lapeliai būna mažiau elastingi. Kad augalai galėtų sėkmingai augti, poludariume būtinas didelis aplinkos drėgnumas, kitaip augalai išdžius ir žus. Bucefalandros vandenyje toleruoja įvairius parametrus, pH 5-8, beveik bet koks GH ir KH, o temperatūra tarp +22-28°C. 

Tik susidūrus su bucefalandromis, buvo manoma, kad jos netoleruoja aukštesnių temperatūrų, dėl galimo lapų tirpimo, ypač kai temperatūra viršija +32°C, visgi tokie reiškiniai nebuvo pastebėti mano akvariumuose, neturėta jokių neigiamų pasekmių. 

Verta paminėti, kad bucefalandros yra vandens srovę mėgstantys augalai, todėl pravartu panašias greitos srovės sąlygas sukurti ir akvariume. Tokios sąlygos gali būti sukurtos naudojant filtrus, ar srovines pompas. Bucefalandrų lapai augdami vandenyje yra lankstūs ir ten kur jos randamos gamtoje. 

Bucefanlandrų augimo tempai yra ne vienodi. Kai kurios variacijos gali užauginti 2 naujus lapelius per savaitę optimaliose sąlygose, o kai kurios gali užauginti vos 1 naują lapelį per kelias savaites. Apskritai laikoma, kad bucefalandros - lėtai augantys augalai, tačiau jei jiems suteikiamos optimalios augimo sąlygos, t.y. stiprus apšvietimas, tręšimas bei daug CO2, galima pasiekti greičiausius augimo tempus. 

Žydėjimas prasideda daugiausia tik vandenyje. Sunku nustatyti kokie faktoriai lemia augalą sužydėti. Anubiai dažniausiai sužydi, kai sąlygos greitai prastėja ir augalas taip kuria galimybę išgyventi jo palikuonims. Bucefalandros gali sužydėti ir kai augalas yra optimaliose sąlygose, kai auga idealia kondicija. Jos gali užauginti ir daugiau nei vieną žiedelį tuo metu (nuotrauka apačioje).

Dėl lėtoko bucefalandrų augimo, labai dažna problema – žaliasis taškinis dumblis, kuris gali limituoti šviesą, sulėtinti augalo augimo tempą. Džiugu, kad bucefalandros gana stiprūs augalai ir daugelį dumblių labai paprastai galima pašalinti panaudojant 10-20 minučių trukmės voneles su citrinos rūgštimi (1 arbatinį šaukštelį citrinos rūgšties ištirpinant 1,5 puodelio / 300ml vandens). Šis tirpalas yra per silpnas pažeisti augalą, tačiau pakankamai striprus pažeisti ir sunaikinti daugelį dumblių. 

PAVADINIMAI 

Šiuo metu, vos 3 rūšys - Bucephalandra gigantea, Bucepholandra magnifolia, Bucepholandra motoleyana yra aprašytos knygose. Tačiau, hobyje jau priskaičiuojama daugiau nei 200 prekybinių pavadinimų, tikėtina, kad daugelis jų gali būti ir visiškai naujos rūšys, kurios dar neaprašytos botanikos mokslininkų. Kadangi daugelis pavadinimų vis dar nežinomi mokslui, prekybiniai pavadinimai yra pagal augalų radimviečių regionius, upes, ar vietas kur jos buvo surinktos (pvz. Kedagang, Kualakuayan, Tapah, Sabah, Kalimantan, Sintang). Pavadinimai taip yra sukurti pagal augalų spalvas ir lapų formas (pvz. 'Brownie Brown', 'Red Gaia', 'Super Blue'). 

Įdomus pavyzdys yra 'Brownie Ghost' augalai, kuriuos gamtoje rado tik kartą vienoje vietoje ir tada išnyko. 

Akvariumų hobyje, bucefalandros pasirodė 2005-2006 metais ir greitai tapo populiarios, geidžiamos. Šie augalai šiuo metu dar labai brangūs, tačiau tikėtina, kad vėliau, išplitus akvariumuose jų kainos bus labiau prieinamos. 

IŠVAIZDA

Lapai turbūt patys įdomiausi kuo bucefalandros skiriasi nuo kitų augalų. Jie gali varijuoti, būti panašūs į vyšnių ar obelų lapus. Konkrečiau, lapai būna ovalūs su plačiais kraštais, ovalūs su banguotais kraštais, ilgi ir tiesūs, ilgi ir banguoti, ar beveik migdolo formos panašios į vandens lašą.

Stiebeliai daugiausia rožiniai ar raudoni, bet lapai gali būti įvairiaspalviai. Priklausomai nuo rūšies, kai kurie lapai gali būti beveik vaivorykštės spalvų. Yra daug variacijų, kur lapuose pasirodo ir mėlynas žvilgesys. Ši charakteristika įdomi dėl to, kad šis spindesys matomas tik iš tam tikro žiūrėjimo kampo. Kai kuriose variacijose, galima išvysti ir kitas spalvas panašias į šviesiai žalią spindėjimą, vario ar raudonus spalvos atspindžius. 

Yra vos kelios variacijos kurios yra įprastai žalios (pvz. 'Shine Green', 'Treasure', 2011), ir turbūt pačios įspūdingiausios yra variacijos turinčios tamsios mėlynos jūros spalvos lapus (pvz. 'Brownie Brown', 'Kedagang', 'Black Centipede', 'Black Leaf', 'Central Kali').

Skirtingų lapų pavyzdžiai: 

Bucefalandros – tipiškai nedideli augalai. Daugelis iš jų auga iki 3-5 cm. Tačiau daug yra ir tokių kurios auga kiek didesnės iki 8-15 cm. Rastos ir dar didesnės variacijos kurios užauga iki 25 cm aukščio. 

Palyginamosios nuotraukos laikant skirtingas bucefalandras delne:

Išskirtinis ir nesumaišomas visų bucefalandrų bruožas yra šviesūs taškeliai ant jų lapų, kai kada klaidingai suprantami akvariumistų, kaip oro burbuliukai (perlingas) susidarantys vykstant aktyviai fotosintezei. Šie taškeliai aptinkami ant daugelio Araceae augalų. Priklausomai nuo rūšies ar variacijos, šie taškeliai gali būti daugiau ar mažiau intensyvūs. Panašius taškelius galime pamatyti ir ant anubias augalų. Orinėje bucefalandrų formoje taškeliai mažiau matomi, priešingai nei jų ryškumas vandeninėje formoje. 

Pavyzdžiai kuriuose išskirtinis dėmesys taškeliams pastebėti:

Gaila, tačiau bucefalandros nyksta iš natūralių augaviečių, daugiausia dėl žemės ūkio ir miškų kirtimo Borneo saloje. Daugumą variacijų vis sunkiau atrasti, o kai kurios jau ir dabar egzistuoja tik nelaisvėje. Nors tai ir liūdnos žinios, tačiau džiugu žinoti tai, kad kolekcionuojant šiuos augalus, išlieka reali galimybė juos išlaikyti ateičiai, nes daugumai Borneo vietų gręsia dar didesnė žmogaus skvarba į gamtą ir miškų kirtimai. Galime tik tikėti, kad ateityje, Borneo skirs daugiau dėmesio aplinkosaugai suteikiant apsaugą ir šiems nuostabiems augalams - bucefalandroms.